PATVIRTINTA:

LBF prezidentas___________

(tvirtinančiojo pareigų pavadinimas)

Strateginis planas Nr. 2012-2022

LIETUVOS BOULINGO FEDERACIJOS

S T R A T E G I J A

2012 – 2022 m.

Papildyta : 2017, 2018

Turinys

Sutrumpinimai tekste........................................................................................................ 3

Įvadas................................................................................................................................ 4

Trumpai apie boulingo žaidimą ir sportą...................................................................... 4

1. Boulingas Lietuvoje...................................................................................................... 5

1.1. Lietuvos boulingo federacijos veikla..................................................................... 6

1.2. Boulingo varžybos ir sportininkų pasiekimai........................................................ 7

1.3. Finansiniai boulingo federacijos ištekliai.............................................................. 9

1.4. Boulingo sporto šakos Lietuvoje stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės (SSGG).......................................................................................................................... 9

1.5. Boulingo situacijos Lietuvoje apibendrinimas.................................................... 11

2. Boulingo sporto Lietuvoje ateities vizija ir vystymo 2012 – 2022 m. prioritetai....... 11
3. Lietuvos boulingo federacijos strateginis planas 2012 – 2014 m............................... 13

3.1. Misija, strateginiai tikslai..................................................................................... 13

3.2. Uždaviniai - priemonės strateginiams tikslams pasiekti...................................... 13

3.3. Strateginio plano vykdymo stebėsena – kontrolė................................................ 16

4. Laukiamas efektas ir reikšmė...................................................................................... 16

Lietuvos boulingo federacijos 2012 – 2022 m STRATEGIJOS rengėjai....................... 17

Sutrumpinimai tekste

AMF (American Machine and Foundry) – firma, kuri gamina boulingo įrangą ir rengia boulingo pasaulio taurės varžybas

AMF NLA – AMF pasaulio taurės nacionalinė atranka

BK – boulingo klubas

BSK – boulingo sporto klubas

EBT (European Bowling Tour) – Europos boulingo turas

ECC (European Champions Cup) - Europos čempionų taurė

EMC - European Men Championships – Europos vyrų čempionatai

ENSSHE - (European Network of Sport Sciences in Higher Education) – Europos sporto mokslų aukštosiose mokyklose tinklas

ETBF (European Tenpin Bowling Association) - Europos dešimties kėglių asociacija

EYC (European Youth Championships) – Europos jaunių čempionatai

FIQ (Federation Internationale des Quillers) - Tarptautinė kėglių Federacija

KKSD – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos respublikos Vyriausybės

LBČ – Lietuvos boulingo čempionatas

LBF - Lietuvos boulingo federacija

LBFT – Lietuvos boulingo federacijos taurė

LBL – Lietuvos boulingo lyga

LRV - Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LSFS - Lietuvos sporto federacijų sąjunga

NBM - Nacionalinė boulingo mokykla

WTBA (World Tenpin Bowling Association) - Pasaulio dešimties kėglių asociacija

Įvadas

Lietuvos boulingo federacijos (LBF) strategija – tai strateginio planavimo dokumentas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) patvirtinta Strateginio planavimo metodika, atsižvelgiant į 2011 m. balandžio 20 d. joje padarytus pakeitimus[1].

LBF strategija apibrėžia boulingo sporto Lietuvoje ateities viziją, šios sporto šakos vystymo 2012 – 2022 m. prioritetus, jų įgyvendinimo kryptis ir siekiamos pažangos rodiklius.

Strategijoje pateikiamas jos įgyvendinimo 2012 – 2014 m. strateginis planas kurį sudaro:

Misija, strateginiai tikslai;
Uždaviniai - priemonės strateginiams tikslams pasiekti;
Strateginio plano vykdymo stebėsena - kontrolė

LBF strategija remiasi Valstybinės sporto plėtros strategijos[2] nuostatomis ir yra orientuota į joje keliamo strateginio tikslo „sudaryti sąlygas visų Lietuvos socialinių grupių įtraukimui į sporto veiklą, taip sprendžiant itin svarbius visuomenės sanglaudos, gyvenimo kokybės gerinimo, gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos, didesnio darbingumo, laisvalaikio užimtumo uždavinius ir kartu sukuriant socialinį pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai“ įgyvendinimą.

Strategiją rengė LBF valdybos nariai (1 priedas).

Trumpai apie boulingo žaidimą ir sportą

Lietuvoje boulingas - kaip žaidimas ir kaip sporto šaka – tebėra mažai žinomas, nors iš tikrųjų yra vienas seniausių ir populiariausių žaidimų. Archeologinių kasinėjimų Egipte metu rasti kėgliai ir rutuliai byloja, kad šio žaidimo amžius viršija 5000 metų[3].

Pirmosios boulingo taisyklės priimtos 1895 metais Niujorke, įsteigus pirmąjį oficialų vadovaujantį šios sporto šakos organą – Amerikos boulingo kongresą ABC (American Bowling Congress) [4] Tarptautinis boulingo judėjimas prasidėjo ketvirtame XX amžiaus dešimtmetyje, Tarptautinei boulingo federacijai tai organizuojant. Bandymas suvienyti šio žaidimo žaidėjus visame pasaulyje 1952 metais atvedė į Tarptautinės kėglių Federacijos FIQ (Federation Internationale des Quillers) sukūrimą[5].

Yra keletas šio žaidimo rūšių. Pagrindinis skirstymas – uždarų patalpų ir lauko. Be to, yra skirstymas pagal kėglių skaičių bei formą. Viena iš sparčiai besivystančių rūšių - dešimties kėglių boulingas (tenpin bowling), kuris populiarėja ir Lietuvoje. Daugybė žmonių boulingą žaidžia įvairiose varžybose ir savo malonumui. Šeimos ir darbo kolektyvai boulingą renkasi pramogoms.

Pasaulio dešimties kėglių asociacijos WTBA (World Tenpin Bowling Association) duomenimis šį žaidimą žaidžia virš 100 milijonų žmonių, iš kurių 10 milijonų dalyvauja turnyruose, lygose ir čempionatuose. Tai viena iš didžiausių ir geriausiai organizuotų sporto šakų pasaulyje [6].

WTBA rėmuose funkcionuoja ir yra jos valdoma Tarptautinė dešimties kėglių boulingo žaidėjų reitingavimo sistema - panašiai kaip profesionaliame tenise[7].

Mūsų šalyje pirmoji dešimties kėglių boulingo salė įrengta 1994 metais[8], ir iš karto šis žaidimas tapo labai populiarus. Šiuo metu kiekviename didesniame šalies mieste yra net ne po vieną boulingo salę. Pirmi trys oficialūs boulingo klubai Lietuvoje įsteigti 1996 metais, dabar jų yra penkiolika.

Boulingas Lietuvoje, kaip daugelyje kitų šalių, tampa mėgiamu pramoginiu ir sportiniu žaidimu.

1. Boulingas Lietuvoje

1.1. Lietuvos boulingo federacijos veikla

Lietuvos boulingo federacija savanoriškumo principu jungia Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, kurių vienas iš tikslų yra propaguoti ir remti boulingą.

LBF (įsteigta 1996 m.) nuo 1997 m. yra Tarptautinės kėglių Federacijos (FIQ), Europos dešimties kėglių asociacijos (ETBF) (European Tenpin Bowling Association) ir pasaulio dešimties kėglių asociacijos (WTBA) narė, vykdanti vienintelės šių organizacijų narės Lietuvoje pareigas ir galinti naudotis suteiktomis teisėmis Lietuvos boulingo sporto labui. LBF yra Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) narė, ETBF (Europos boulingo federacijų sąjungos)

Pagrindinės LBF veiklos kryptys yra šios:

Boulingo sporto plėtojimas, jį populiarinant kaip fizinio auklėjimo, jaunimo užimtumo, sveikatos stiprinimo, profesionalaus sporto, poilsio bei laisvalaikio priemonę.
Subalansuotos boulingo sportininkų rengimo ir dalyvavimo varžybose sistemos kūrimas:
pradinio boulingo žaidėjų rengimo sporto klubuose skatinimas ir koordinavimas;
perspektyvių sportininkų atrankos tobulinimas, siekiant atskleisti jų galimybes siekti aukštų sportinių rezultatų;
sąlygų talentingiems žaidėjams sudarymas meistriškumui tobulinti ir siekti rezultatų, suteikiančių teisę dalyvauti aukšto rango tarptautinėse varžybose atstovaujant Lietuvos sportą.

Licencijuotų sportininkų apskaitos vedimas, sąlygų sudarymas jų išvykoms į tarptautinius turnyrus, tų išvykų koordinavimas.

Boulingo trenerių profesinio tobulėjimo organizavimas, koordinavimas ir skatinimas.
Rūpinimasis sportininkų treniruotėms ir varžyboms tinkamų sąlygų sudarymu boulingo centruose.
Pakankamo finansavimo užtikrinimas - kooperuojant LBF narystės bei vykdomų renginių lėšas, rėmėjų lėšas ir sporto vystymui skirtas valstybės biudžeto lėšas - boulingo renginiams šalyje ir svarbiose (prestižinėse) tarptautinėse varžybose Lietuvą atstovaujantiems sportininkams.

Per dar neilgą gyvavimo laikotarpį LBF sukūrė reikiamą teisinę bazę boulingo sporto šakos funkcionavimui Lietuvoje: aprobuotos boulingo žaidimo taisyklės, parengti Lietuvos boulingo čempionato nuostatai, rinktinių sudarymo taisyklės, rekordų fiksavimo nuostatai, kiti LBF veiklą reglamentuojantys ir boulingo sporto plėtrai bei sklandžiam varžybų organizavimui svarbūs dokumentai.

Informacija apie LBF veiklą, boulingo varžybas ir jų rezultatus, sportininkų pasiekimus bei reitingus reguliariai pateikiama interneto svetainėje http://www.lbf-bowling.lt, kur veikia ir svetainės lankytojų forumas. Siekiant supažindinti visuomenę su boulingu, per „Sport 1” televiziją pradėtos transliacijos apie boulingo renginius, rengiamos atskiros laidos ir reportažai, federacija turi savo puslapį socialiniame tinkle Facebook (FB).

1.2. Boulingo varžybos ir sportininkų pasiekimai

Boulingo sporto šakoje funkcionuoja žaidėjų registravimo sistema, LBF žaidėjai licencijuojami.

1 lentelė

LBF licencijuotų boulingo žaidėjų skaičiaus dinamika

Ataskaitinis periodas	2007 – 2008	2008 - 2009	2009 - 2010	2010 - 2011
Licencijuotų žaidėjų skaičius	244	273	255	275
Ataskaitinis periodas	2011 – 2012	2013 - 2014	2015 - 2016	2017 - 2018
Licencijuotų žaidėjų skaičius	270	272	275	272

Sportininkai varžosi penkiose įskaitose:

Vyrai - I divizionas: stipriausi sportininkai, kandidatai į nacionalinę rinktinę
Vyrai - II divizionas: kovojantys dėl patekimo į vyrų I divizioną
Moterys
Jauniai
Senjorai (amžius - nuo 50 metų).

Federacija kasmet organizuoja:

Komandines Lietuvos boulingo lygų (LBL) varžybas
Lietuvos boulingo čempionato (LBČ) reitinginius ir finalinį turnyrus
Nacionalinės atrankos dalyvauti AMF pasaulio taurės (Qubica AMF World Cup) varžybose finalinį turnyrą

LBL varžybose - A, B ir C lygose - klubai pristato skirtingo pajėgumo komandas. Tai varžybos, kuriose dalyvauja daugiausiai žaidėjų. Šiais metais A lygoje dalyvauja 8 komandos; B lygoje – 16; C lygoje - 16 komandų. Lygų varžybos vykdomos Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Druskininkuose, Šiauliuose.

LBČ varžybose vyrai ir moterys varžosi nuo 1996 m., jauniai – nuo 2004 m., o senjorai – nuo 2007 metų. Čempionatuose dalyvauja per 200 žaidėjų.

Tarptautinėse varžybose Lietuvos boulingo žaidėjai dalyvauja nuo 1996 m., kai nacionalinės atrankos laimėtojai įsijungė į AMF pasaulio taurės varžybas. 2011 m. šiose varžybose Lietuva dalyvaus tryliktą kartą. Aukščiausi pasiekimai šiose varžybose: tarp vyrų – 19 vieta iš 82 (Ž. Perminas, 2008 m.); tarp moterų – 25 vieta iš 66 (D. Perminienė, 2009 m.).

Nuo 2001 m. LBČ laimėtojai – nacionaliniai čempionai - dalyvauja Europos čempionų taurės (ECC - European Champions Cup) varžybose, kuriose šiemet Lietuva dalyvaus dešimtą kartą. Aukščiausias pasiekimas šiose varžybose tarp vyrų – 5 vieta (Aidas Daniūnas 2018 m) ir 10 vieta Ž. Perminas 2006 m. ir K. Sergejevas 2009 m.), tarp moterų – 17 vieta (L. Anužienė 2006 m.).

Vyrų, moterų ir jaunių (vaikinų) rinktinės reguliariai dalyvauja Europos čempionatuose.

Siekti meistriškumo sportininkams padeda aktyvi boulingo klubų veikla. Kai kurie klubai kviečiasi užsienio trenerius, kurių darbas su mūsų sportininkais svariai prisideda prie boulingo sporto lygio Lietuvoje kilimo.

Jau pradėjo formuotis ir vietinių trenerių korpusas: Europos federacijai padedant, LBF 2010 m. surengė pirmuosius trenerių - instruktorių mokymus, kuriuos sėkmingai baigė ir ETBF I lygio trenerio sertifikatą (įgalinantį dirbti su pradedančiaisiais sportininkais ir jaunimu) įgijo 16 boulingo trenerių. Sertifikuoti treneriai yra Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose.

LBF drauge su ETBF organizuotus mokymus treneriams pripažino Kūno kultūros ir sporto departamentas 2011-02-10 įsakymu Nr. V-27.

Opiausia ir sunkiausiai sprendžiama yra boulingo sportui reikalingos techninės bazės, jo infrastruktūros vystymo problema. LBF neturi nuosavos sporto bazės. Visos varžybos vykdomos komerciniuose boulingo centruose. Boulingo takeliai yra įrengti Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, - mėgėjiški ir Druskininkuose, Marijampolėje, Panevėžyje, Jurbarke, Mažeikiuose, Tauragėje. Bendrai Lietuvoje yra sumontuota virš 200 boulingo takelių. Komercinės boulingo salės pirmiausiai pritaikytos mėgėjiškai ar laisvalaikiu boulingą žaidžiantiesiems. Organizuojant boulingo varžybas, būtina užtikrinti atitinkamas griežtas technines sąlygas – takelių tepimą pagal užduodamas schemas, kamuolių patikrą ir kt., kas boulingo centrui sudaro papildomas, mažai naudos jam duodančias sąnaudas. Tai labai apsunkina varžybų organizavimą, riboja galimybes kelti sportininkų meistriškumą. Tokiomis sąlygomis tarptautinių varžybų organizavimas beveik neįmanomas. Su boulingo sporto infrastruktūros vystymu susijusios ir boulingo įrangos bei jos aptarnavimo, techninio personalo parengtumo problemos. Bet esama teigiamų poslinkių ir šioje srityje: Vilniuje ir Kaune jau dirba ir paslaugas žaidėjams teikia sertifikuoti boulingo įrangos specialistai.

1.3. Finansiniai boulingo federacijos ištekliai

Siekiant sportinio meistriškumo (profesionalumo), boulingas yra gana brangus sportas, kas, nesant stiprios bazės remti sportininkus, atbaido nemažai perspektyvių sportininkų, todėl labai sunku pritraukti bei išlaikyti jaunimą. Boulingo žaidėjų sportinio meistriškumo kilimas mūsų šalyje realiai priklauso ne tik ir ne tiek nuo žaidėjo gebėjimų ir pastangų, kiek nuo jo asmeninių ir federacijos finansinių galimybių, kurios, federacijai verčiantis tik iš savo ir rėmėjų lėšų (kol kas nėra jokio finansinio valstybinio finansavimo, KKSD dažnai esame tiesiog ignoruojami), yra labai ribotos. Netgi atstovaudami Lietuvą Europos ir pasaulio čempionatuose, šią teisę iškovoję žaidėjai gauna tik dalinį finansavimą. Nacionalinės rinktinės net neturi trenerio ir tarp daugelio kitų šalių komandų (kurias neretai lydi net ne vienas treneris, komandos vadovas, psichologas) atrodo nesolidžiai. Samdyti trenerius bei geriau aprūpinti žaidėjus federacija neišgali.

Kone visos federacijos surenkamos lėšos panaudojamos boulingo varžybų organizavimui ir rinktinių finansavimui. Nėra lėšų sportininkų treniruotėms ir varžyboms reikalingos techninės bazės sukūrimui, be ko aukšti sportiniai pasiekimai sunkiai įmanomi. Labai trūksta lėšų boulingo populiarinimui. Apie boulingą Lietuvoje neretai galima išgirsti keisčiausių samprotavimų. Mažai kas yra girdėjęs apie boulingo profesionalų lygas, klubus, žvaigždes, jų pasiekimus ir kovas. O juk ir mūsuose gali tokios žvaigždės rastis, plačiai pasaulyje garsinti Lietuvą, sudominti ja ir pritraukti investicijas.

1.4. Boulingo sporto šakos Lietuvoje stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės (SSGG)

1. STIPRIOSIOS PUSĖS

Sporto šakos stipriosios pusės yra šios:

sutelktas boulingo sporto entuziastų branduolys, aktyvi ir veiksminga boulingo klubų ir federacijos veikla ir partnerystė;
sukurta ir gerai funkcionuoja boulingo sporto šakos teisinė bazė;
plati boulingo centrų išsidėstymo geografija;
auga įvairaus amžiaus boulingo žaidėjų skaičius, didėja entuziazmas varžytis individualiose ir komandinėse varžybose;
vis daugiau žaidėjų kelia savo meistriškumą, noriai dalyvaudami tarptautiniuose boulingo turnyruose, kuriuose įgyja dalyvavimo aukšto lygio varžybose patirties;
geriausi Lietuvos boulingo žaidėjai jau patenka į aukšto lygio varžybų finalinius etapus;
platus boulingo varžybų formatų spektras, suteikiantis asmeninio ir grupinio tobulėjimo galimybes;
daugėja boulingo centrų, galinčių sudominti boulingu, suorganizuoti patrauklias varžybas;
gerėja sportininkų apsirūpinimo kokybišku boulingo inventoriumi sąlygos, vystosi paslaugų boulingui verslas.
2. SILPNOSIOS PUSĖS

Sporto šakos silpnosios pusės yra šios:

neatnaujinama boulingo centrų techninė bazė, jos atsilikimas, lyginant su pažangiomis šios sporto šakos technologijomis ir įranga;
LBF nėra KKSD pripažinta sporto federacija;
negaunamas biudžetinis finansavimas;
menka vietinių boulingo trenerių patirtis, neišvystyta jų ugdymo sistema;
trūksta mokomosios medžiagos trenerių ir žaidėjų ugdymui;
siauras informacijos apie boulingą srautas, menkas žiniasklaidos dėmesys;
ribotos rėmėjų pritraukimo galimybės – boulingo varžybos Lietuvoje kol kas nėra žiūrovinė, patraukli rėmėjams sporto šaka;

3. GALIMYBĖS

Boulingo sporto vystymui Lietuvoje palankios yra šios aplinkybės:

Įveikus krizę stiprėjanti ekonomika, kurianti sąlygas laisvalaikiui ir sportui (tame tarpe ir boulingui) skiriamų gyventojų laiko ir lėšų dalies didėjimui;
2010 – 2022 metų Valstybinės sporto plėtros strategijos nuostatos, suteikiančios biudžetinio finansavimo galimybę ir boulingo sportui;
Stiprėjanti globalizacija, galinti tarptautinių boulingo verslo lyderių dėmesį nukreipti į sėkmingai šią sporto šaką plėtojančias šalis (tame tarpe ir Lietuvą);
Dėl aktyvių boulingo tarptautinių organizacijų pastangų patekti į Olimpinių žaidynių programą augantis boulingo sporto šakos prestižas;
Ženklus į Lietuvą atvykstančių užsienio turistų srauto didėjimas, verčiantis įvairinti pramogų ir sporto paslaugas, gerinti ir vystyti jų (tame tarpe ir boulingo) infrastruktūrą;
Boulinge atsirandančios ir taikomos naujovės (išmaniosios technologijos), galinčios pritraukti naujas, intelektualių žaidėjų grupes;
Aktyvėjantys gyventojų ryšiai socialiniuose interneto tinkluose, leidžiantys lengviau pasiekti tikslines potencialių boulingo žaidėjų auditorijas.

4. GRĖSMĖS

Boulingo sporto vystymuisi Lietuvoje trukdančios yra šios aplinkybės:

Nepakankamas sportinės pamainos ruošimo skatinimas šalies ir savivaldybių mastu;
Naujos krizės – ekonominio nuosmukio pranašystės, bloginančios gyventojų nuotaikas, mažinančios pastangas aktyviau ir turiningiau leisti laisvalaikį, sportuoti;
Nepakankamas valdžios institucijų dėmesys ir pagalba sporto klubų veiklai, mažinantys sporto organizatorių ir sportininkų entuziazmą;
Menkos viešojo sektoriaus pastangos paskatinti gyventojus aktyviau ir įvairiau leisti laisvalaikį;
Konkurencijos aštrėjimas tarp skirtingų sporto šakų, pritraukiant į savo gretas įvairaus amžiaus gyventojų grupes;
Geresnės sąlygos talentingų sportininkų savirealizacijai užsienio šalyse;
Nepakankamai gerėjančios smulkaus verslo sąlygos šalyje, menkai teskatinančios verslumą ir naujų paslaugų (tame tarpe susijusių su boulingo sportu) atsiradimą.

1.5. Boulingo situacijos Lietuvoje apibendrinimas

Boulingo raidos Lietuvoje apžvalga ir SSGG analizė diktuoja tokias strategines išvadas:

Boulingo vystymasis Lietuvoje yra gana ženklus ir, lyginant su panašiomis (posovietinėmis) šalimis, yra gerokai ryškesnis. Boulingo renginių mastais ir plėtra Lietuvoje stebisi ir mums pavydi ir latviai ir estai. Dalyvaudami aukšto lygio tarptautinėse varžybose mūsų sportininkai jau įrašo Lietuvos vardą tarp stipriausiųjų, nors iškovoti prizinių vietų dar nėra pavykę.

Tolimesnė kryptinga šios sporto šakos plėtra gali svariai prisidėti prie Valstybinės sporto plėtros strategijos ir su ja susijusių programų įgyvendinimo. Tam reikia, kad:

rengiant su sportu, turizmu ir jų infrastruktūros vystymu susijusius valstybės bei savivaldybių projektus, boulingas nebūtų pamirštas;
būtų išspręstos infrastruktūros ir techninės bazės vystymo, kompetentingų instruktorių ir profesionalių trenerių parengimo; rinktinių finansavimo ir kitos problemos.

2. Boulingo sporto Lietuvoje ateities vizija ir vystymo 2012 – 2022 m. prioritetai

VIZIJA

Boulingas Lietuvoje – GERAI ORGANIZUOTA, viena iš populiariųjų sporto šakų, visuomenėje laikoma PRESTIŽINE aktyvaus laisvalaikio forma.

GERAI ORGANIZUOTA:

platus boulingo klubų, veikiančių aukštus techninius standartus atitinkančiuose boulingo centruose ir aplink juos, tinklas;
daug patrauklių, sklandžiai vykstančių įvairaus pobūdžio renginių ir varžybų;
gausi su boulingu susijusių prekių ir paslaugų pasiūla.

viena iš populiariųjų sporto šakų:

daugybė žmonių žaidžia boulingą - laisvalaikiu, mėgėjiškai ar profesionaliai;
daugybė žmonių domisi sportininkų pasiekimais ir juos palaiko;
daugybė žmonių stebi sportines varžybas salėse, per televiziją, internete.

laikoma PRESTIŽINE:

sporto klubai griežtai laikosi moralės ir etikos normų;
geriausi žaidėjai atstovauja ir garsina Lietuvą.

Boulingo sporto šakos vystymo 2012 – 2022 m. prioritetai

Pagal aukščiau pateiktąjį Lietuvos boulingo ateities būsenos įsivaizdavimą nustatomi šie sporto šakos vystymo prioritetai:

Profesionalių boulingo trenerių korpuso formavimas
Boulingą kultivuojančių sporto mokymo įstaigų tinklo kūrimas ir vystymas
Lietuvos rinktinių rengimas aukšto rango tarptautinėms boulingo varžyboms
Boulingo infrastruktūros vystymas ir techninės bazės stiprinimas
Boulingo sporto organizatorių (federacijoje, klubuose, ...) kompetencijos didinimas sporto šakos plėtrai užtikrinti.

3. Lietuvos boulingo federacijos strateginis planas 2012 – 2014 m.

3.1. Misija, strateginiai tikslai

Misija

LBF misija – telkti įvairaus amžiaus socialines grupes aktyviam laisvalaikio praleidimui bei sportinio meistriškumo siekimui žaidžiant boulingą ir teikti joms boulingo mokymo ir varžybų organizavimo bei techninio ir metodinio jų aprūpinimo paslaugas.

Strateginiai tikslai

Vadovaujantis 2–ame strategijos skyriuje pristatytais boulingo vystymo prioritetais ir vizija, ir siekiant deramai vykdyti aukščiau pateiktą LBF misiją, nustatomi tokie 2012 – 2020 m. strateginiai tikslai:

Įgyti KKSD pripažintos nacionalinės sporto (šakos) federacijos statusą
Parengti ir palaipsniui įgyvendinti nacionalinę boulingo trenerių ugdymo sistemą.
Įsteigti Nacionalinę boulingo mokyklą prie Lietuvos boulingo federacijos
Pagerinti techninį aptarnavimą sportininkų varžybose ir treniruotėse
Sustiprinti nacionalinių rinktinių rengimą atsakingoms tarptautinėms varžyboms, siekiant laimėti prizines vietas

3.2. Uždaviniai - priemonės strateginiams tikslams pasiekti

1 tikslas. Įgyti KKSD pripažintos Nacionalinės sporto (šakos) federacijos statusą

LBF yra pakankamai pažengusi, kad galėtų būti pripažinta Nacionaline boulingo sporto (šakos) federacija. Boulingo federacija turi nemažą įdirbį pagal šešis iš aštuonių pripažinimo kriterijų.

Siekiant pilno atitikimo federacijos pripažinimo kriterijams, keliami šie uždaviniai:

1.1. Parengti - patvirtinti atitinkamas elgesio, geros praktikos ir etikos taisykles, susijusias su antidopingu sporte ir atitinkančius Pasaulinį antidopingo kodeksą (2011 m. IV ketv)

1.2. Parengti - patvirtinti varžybų saugumo taisykles, atitinkančias Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarptautinių sporto šakų organizacijų reikalavimus (2011 m. IV ketv) ir užtikrinti jų laikymąsi

1.3. Suaktyvinti šviečiamąją veiklą apie boulingą, technines ir metodines jo naujoves, sportininkų pasiekimus – padidinti publikacijų ir renginių skaičius.

2 tikslas. Parengti ir palaipsniui įgyvendinti nacionalinę boulingo trenerių ugdymo sistemą.

2010 m. LBF pradėjo boulingo trenerių rengimą ir numato aktyviai plėtoti šią veiklą. Organizuojant trenerių mokymus planuojama įsijungti į ETBF organizuojamas Edukacines programas. ETBF taiko trenerių kvalifikacijų pripažinimo Europos Sąjungoje ENSSHE (European Network of Sport Sciences in Higher Education) penkių lygių struktūrą. Siekiant aukštesnio nei I lygio sertifikato, reikalaujama pateikti anksčiau pasiekto lygio sertifikatą. Federacijoms – narėms ETBF rengia nacionalinius ir tarptautinius mokymus – klinikas (clinics). Atitinkamo lygio trenerio sertifikatas suteikiamas praėjus mokymą ir atlikus minimalios trukmės praktiką.

Plėtojant trenerių ugdymo sistemą, keliami šie uždaviniai:

2.1. Parengti – patvirtinti trenerių ugdymo ir užimtumo koncepciją (trenerių darbo tvarkos politiką) (2012 m. I – II ketv.)

2.2. Parengti ir įgyvendinti duomenų bazės projektą trenerių užimtumo, darbo ir mokymų apskaitai (2012 m. III – IV ketv.)

2.3. Organizuoti II ir III lygio trenerių parengimą tarptautiniuose ETBF mokymuose – klinikose (2013 m. I – 2013 m. IV ketv.)

2.4. Aprobuoti ETBF lietuviškąją trenerių rengimo programos versiją. Parengti programą, pagal kurią aukštesnę kvalifikaciją įgiję šalies treneriai ugdytų naujus trenerius. (2014 m. III – IV ketv.)

3 tikslas. Įsteigti Nacionalinę boulingo mokyklą (NBM) prie Lietuvos boulingo federacijos

Šis tikslas atliepia 2011 – 2020 m. valstybinės sporto plėtros strategijoje iškeltam uždaviniui „Didinti šalies gyventojų, organizuotai lankančių sporto klubus, viešąsias sporto įstaigas, sportininkų ugdymo įstaigas, skaičių“ bei strategijos įgyvendinimo principams ir pradeda boulingą kultivuojančių sporto mokymo įstaigų tinklo kūrimą.

Pradedant kurti boulingą kultivuojančių sporto mokymo įstaigų tinklą, keliami tokie uždaviniai:

3.1. Išspręsti NBM juridinio statuso, pradinio kapitalo, registracijos klausimus (2012 m. III – IV ketv.)

3.2. Organizuoti mokyklos personalo sukomplektavimo, mokymo bazės klausimų išsprendimą (2012 m. IV ketv.)

3.3. Parengti ir realizuoti potencialių boulingo žaidėjų įtraukimo į mokymus programą (2012 m. IV – 2014 m. I ketv.)

3.4. Parengti ir įgyvendinti mokyklos personalo pedagoginės, vadybinės ir techninės kompetencijos ugdymo programą (2013 m. III – 2014 m. IV ketv.)

4. tikslas. Pagerinti techninį aptarnavimą boulingo varžybose ir sportininkų treniruotėse

Boulingas – sporto šaka, kurioje sportininkų pasiekimams ženklią įtaką daro techninės sąlygos treniruotėse ir varžybose. Nesant galimybių treniruotėse sukurti sąlygas panašias į tas, kuriomis tenka žaisti tarptautinėse varžybose, mažai tikėtina jose aplenkti tuos, kurie tokias sąlygas turi. Didžiausią įtaką rezultatams turi sportininko gebėjimas prisitaikyti prie takelių tepimo schemos.

Boulingo varžybų ir treniruočių techninio aptarnavimo gerinimo srityje keliami tokie uždaviniai:

4.1. Parinkti ir įsigyti LBF poreikius atitinkančią boulingo takelių priežiūros įrangą (2013 m. II ketv.)

4.2. Parengti 2 sertifikuotus (ETBF) boulingo techninio aptarnavimo specialistus (2012m. I – IV ketv.) ir užtikrinti tolimesnį jų kvalifikacijos atitikimą tarptautiniams reikalavimams

4.3. Parengti ir įgyvendinti abipusiai naudingą bendradarbiavimo su boulingo centrais sporto šakos infrastruktūros vystymo programą (2012 m. I – 2014 m. IV ketv.)

5. tikslas. Sustiprinti nacionalinių rinktinių rengimą atsakingoms tarptautinėms varžyboms, siekiant laimėti prizines vietas

5.1. Rasti galintį(čius) treniruoti nacionalinę rinktinę(es) trenerį(ius) ir patvirtinti kontraktą (us) (2012 m. I ketv. – IV ketv.)

5.2. Surengti nacionalinių rinktinių rengimosi atitinkamoms tarptautinėms varžyboms stovyklas (2012 m. I ketv.jaunių / vaikinų; I – II ketv. moterų; I – II ketv. vyrų ; 2013 – 2014 m. - sutinkamai su varžybų grafikais)

5.3. Parengti ir įgyvendinti didelio meistriškumo sportininkų rengimo programą (2012 m. – 2016 m.)

5.4. Pritraukti daugiau rėmėjų ir rasti naujus finansavimo šaltinius (2012 m. – 2018 m.).

3.3. Strateginio plano vykdymo stebėsena – kontrolė

LBČ strategiją parengė federacijos aktyvas (rengėjų sąrašas pateiktas priede) ir patvirtino konferencijos dalyviai. Tai – svarbiausi strateginio plano įgyvendintojai, vykdymo eigos stebėtojai ir kontrolieriai. Siekiant įtraukti į suinteresuotųjų, t.y. strategijos vykdymo dalyvių, stebėtojų ir kontrolierių ratą kuo daugiau su boulingu susijusių, jį mėgstančių ir juo besidominčių žmonių, pagrindinės strategijos gairės skelbiamos federacijos svetainėje, taip suteikiant visiems suinteresuotiesiems galimybę įtakoti strateginius pokyčius.

4. Laukiamas efektas ir reikšmė

Lietuvos boulingo federacijos valdyba, sporto klubai, aktyvas, rėmėjai turės rodyti iniciatyvą sutelkiant pastangas bendram tikslui pasiekti. Tai stiprins su boulingą susijusių žmonių bendruomenę, jų visuomeniškumą, plėtos socialinius ryšius.

Strategijos įgyvendinimas tiesiogiai atsilieps federacijos tolimesnei veiklai: gausės trenerių, boulingo technikos profesionalų gretos, kils jų kvalifikacija, didės norinčiųjų žaisti boulingą skaičius, gerės sportiniai rezultatai, padidės žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys boulingui. Šie procesai įtakos rėmėjų požiūrį ir norus remti sporto šakos vystymąsi, skatins su boulingu susijusių verslo modelių atsiradimą ir darbo vietų kūrimą, kas savo ruožtu gerins paslaugų ir prekių boulingo žaidėjams kokybę ir sudarys sąlygas naujų galimybių atsiradimui.

Priedas

Lietuvos boulingo federacijos 2012 – 2022 m STRATEGIJOS rengėjai

Darbo grupės pirmininkė:

Malinauskienė Inga – Federacijos prezidentė -

Nariai:

Perminas Žilvinas – valdybos pirmininkas

Sergejevienė Sigita – generalinė sekretorė

Gaučys Mindaugas – valdybos narys

Kukuris Deimantas – valdybos narys

Sergejevas Žanas – valdybos narys

Strategijos tekstą parengė soc. m. dr. Monkevičienė Zita

[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybė NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BIRŽELIO 6 D. NUTARIMO Nr. 827 „DĖL STRATEGINIO PLANAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO, 2011 m. balandžio 20 d. Nr. 480 / http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=397970&p_query=&p_tr2=

[2] Lietuvos Respublikos Seimas NUTARIMAS DĖL 2011–2020 METŲ VALSTYBINĖS SPORTO PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO, 2011 m. kovo 24 d. Nr. XI-1296 / http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395701&p_query=&p_tr2=

[3] The History and Origins of Bowling http://helpwithbowling.com/history-origins-of-bowling.php

[4] About bowling http://www.springdaleusbc.com/bowling.htm

[5] International bowling http://www.worldtenpinbowling.com/aboutwtba/index.php

[6] Welcome to WTBA http://www.worldtenpinbowling.com/

[7] World Ranking Masters http://en.wikipedia.org/wiki/Ten-pin_bowling#World_Ranking_Masters

[8] Boulingas, medtakio kėgliai http://www.lse.lt/index.php?2410944649